2010 m. lapkričio 27 d., šeštadienis

Straipsnis apie NŽ

Ekstremalu ir intelektualu – naktinė žvalgyba.


Ar kada nors jautėte gailestį dėl to, kad niekada savęs neišbandėte kokioje nors sporto šakoje? Televizoriaus ekrane matote triumfuojančius, dievinamus atletus, o pats viduje pavydite jiems, nes savo jaunas dienas paskyrėte darbui, mokslui, linksmybėms, o štai sportui – neliko? O galbūt sportas jums visada kėlė šleikštulį – prakaitas, žvėriškos ambicijos, alų gurkšnojantys ir visaip besidergiantys žiūrovai? Pripažinote tik šachmatus, na ir gal dar stalo tenisą, šiek tiek...

Kaip priimtumėte pasiūlymą išbandyti vadovavimo komandai, orientavimosi, loginio mąstymo įgudžius, sužinoti savo fizines galimybes bėgant, šokinėjant per įvairias kliūtis ar tiesiog besislepiant krūmuose? O pajusti viską vainikuojantį pasitenkinimą, džiaugsmą pergudravus varžovus, įveikus baimes, bei supratus, jog jūs dar šio to vertas? Visa tai jums siūlo besikūrianti mėgėjiška sporto šaka – naktinė žvalgyba (NŽ).

Pala, pala – loginis mąstymas, vadovavimas komandai ir bėgimas, šokinėjimas? Argi tai suderinama? Galbūt naktinė žvalgyba tėra juokingai sukomplektuota daugiakovė? Ne. Naktinė žvalgyba – ekstremali, naktinio sporto šaka, turinti orientacinio sporto elementų. Tai sportas, kurio taisykles gali kurti bet kuris žaidėjas. Suteikiama visiška laisvė dalyvių fantazijai.

Naktinė žvalgyba – savotiškas partizaninio karo simuliatorius. Turbūt daugelis šio straipsnio skaitytojų šypsosi – „jau prabėgo ta graži vaikystė, kai žaisdavom slėpynes ir šnipus“. Labai paviršutiniškas požiūris. Taip, naktinė žvalgyba turi panašumų į kiekvieno žmogaus vaikystėje žaistus žaidimus (na nebent ta vaikystė prabėgo rūkant cigaretes po tiltu) – slėpynes ir kitus „vaidmeninius“ žaidimus. Vis dėlto, žaidžiant naktinę žvalgybą reikia labai daug galvoti. Norint laimėti būtina perprasti savo priešininkų logiką, analizuoti jų sprendimus, bandyti pergudrauti, aplenkti vienu ar keliais žingsniais. Protų bei fizinių galimybių kova – štai kas yra naktinė žvalgyba. Boksas ir šachmatai.

Štai vieno iš daugybės naktinės žvalgybos žaidimų taisyklės: Žaidžia dvi komandos. Persekiotojų komandą sudaro trys, o grobėjų – du žmonės. Grobėjai užriša vieno persekiotojų komandos nario akis ir vedasi su savim. Po sutarto laiko pagrobtajam duodamas mobilusis telefonas – jis turi susisiekti su komandos draugais ir bandyti nupasakoti jiems, kokiais keliais jį veda priešininkai, bandyti nuspėti kur vesis toliau ir t.t. Grobėjų tikslas – išlikti nesurastiems tam tikrą laiką, o jų priešininkams svarbu surasti draugą greičiau, nei baigsis žaidimo laikas.
Ir tai tėra tik vienas (ir toli gražu ne pats įdomiausias) iš begalės naktinės žvalgybos žaidimų.

Naktinė žvalgyba – lietuviškas sportas. Ir ne tik todėl, kad lietuviams nuo žilos senovės į kraują įaugęs sugebėjimas partizanauti, slapstytis, slankioti naktimis. Šis sportas gimė Lietuvoje, šio sporto pirmieji žaidėjai – mažų miestelių jaunuoliai, žaidę kolektyvinių sodų bendrijose. Naktinė žvalgyba neturi nei savo federacijos, nei remėjų, nei profesionalų. Tai jauna, pirmuosius žingsnelius žengianti sporto šaka.

Kad pasijustum žvalgu nereikia turėti mobiliojo interneto, nereikia automobilio ar kitos brangios, modernios technikos. Visa ko reikia – keletas gerų draugų, vietovės žemėlapis ir mobilieji telefonai ar kitos ryšio priemonės.

Daugiau informacijos galima rasti naktinės žvalgybos internetiniame dienoraštyje – http://nzvalgyba.blogspot.com/

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą