Dažnam besirengiančiam užsiimti naktine žvalgyba, ko gero, kyla klausimas – ar reikalingas koks nors fizinis pasirengimas šiai sporto šakai, ar ne? Atsakymas paprastas – taip, reikalingas.
Visų pirma, reikia pastebėti tai, kad naktinės žvalgybos metu žvalgai paprastai nueina tikrai ne vieną kilometrą. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo žaidimo. Pavyzdžiui medžiotojai klasikinėje medžioklėje gali iš viso nesijudinti iš vietos – įsirengti pasalą ir sedėti belaukiant kol užkibs aukos. Tačiau daugumoje naktinės žvalgybos žaidimų to sau leisti nebus galima. Reikės eiti, eiti ir dar daugybę kilometrų eiti. Eiti ne bet kaip – eiti neišduodant savo būvimo vietos, kartais žengiant nepatogia kelio danga.
Taigi pirmasis naktinio žvalgo fizinio pasirengimo aspektas – ištvermė.
Kitas aspektas – greitis. Naktinėje žvalgyboje gausu žaidimų, kuriuose pergalę lemia būtent gebėjimas judėti greičiau nei priešininkai. Jei žaistumėte klasikinę medžioklę, kurios metu pagavimas įskaitomas tik nuplėšus „gyvybės siūlą“ nuo bent vienos iš aukų, būtumėte medžiotojai (stori ir lėti), o jūsų aukos – lengvi ir greiti piliečiai – kaip manote, kas laimėtų? Manau, kad pergalė drąsiai keliautų į aukų pusę. Na nebent besprukdami nuo jūsų jie užlėktų ant kitos medžiotojų komandos, arba užsimiegoję papultų į pasalą.
Kyla logiškas klausimas – kokio greičio reikia? Pavyzdžiui du lengvaatlečiai – 100 metrų bėgikas, sprinteris prieš 800 metrų bėgiką. Jei abu bėgtų 100 metrų distanciją – laimėtų sprinteris. Jei 800 metrų – kitas bėgikas. Taigi, kokio greičio reikia naktinei žvalgybai?
Mano nuomone, būtent sprinto greičio. Ta pati situacija su gyvybės siūlais – esate auka ir jums ant pėdų mina medžiotojai. Reikia sprukti. Jei bėgsite „lėtuoju greičiu“ – neatmušite medžiotojų noro toliau jus persekioti. Jei bėgsite „sprinto greičiu“ – lėtesni (žinoma, jei jie lėtesni) medžiotojai iškart praras motyvaciją jus vytis – jei po 2 sekundžių būsite už dvidešimties metrų – kas norės jus vaikytis?
Taigi antrasis aspektas – gebėjimas staigiai bėgti ir atitrūkti nuo varžovų.
Trečias aspektas – gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą. Kam tai reikalinga? Situacija tokia – esate auka ir išgirstate, jog kažkas greitai artėja link jūsų. Reikia kuo skubiau slėptis. Paskubomis įneriate į kažkokius krūmus ir... sustingstate. Jei nesustingsite – jūsų judinama priedanga (krūmai) skleis atitinkamus garsus, o tai atkreips medžiotojų dėmesį ir dėl to būsite demaskuotas.
Taigi gebėjimas išlaikyti savo kūną net ir pačioje nepatogiausioje pozicijoje tiek laiko, kad pavojus praslinktų saugiu atstumu. Kaip treniruotis? Pradėkite nuo įvairių įtupstų. Įtupiate, šiek tiek pakylate, atsiduriate nepatogioje padėtyje ir... sukandę dantis laikotės toje pozicijoje kiek tik galite. Kitas pratimas – atsistojate taip tiesiai kaip galite, tiesiog įsitempiate kaip stygą, stovite ant pirštų galų ir laikotės kol galite nesujudėdami. Treniruotės esmė – pratampyti savo raumenis, kad varžybų metu būtų lengviau išsilaikyti nepatogioje situacijoje nesujudant.
Trečiasis pasirengimo naktinei žvalgybai aspektas – gebėjimas išsilaikyti nejudant.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą